Mirtino nelaimingo atsitikimo reikalavimai JK: artimųjų vadovas

Ar artimojo žūtis dėl nelaimingo atsitikimo reiškia, kad šeima gali reikalauti žalos atlyginimo? Tai priklauso nuo įvykio aplinkybių, atsakomybės ir nuo to, kas reiškia reikalavimą. Gedint dar sunkiau aiškintis teisinius klausimus, todėl pravartu žinoti, kad „fatal accident claims“ nėra vienas visiems vienodas procesas. Pirmiausia svarbu suprasti, kokių rūšių reikalavimai gali būti susiję su netektimi ir kas turi teisę juos pareikšti.

Šiame vadove paaiškiname, kuo skiriasi velionio palikimo vardu reiškiamas reikalavimas nuo išlaikytinių reikalavimo, kokie terminai gali būti taikomi skirtingose JK jurisdikcijose ir kokius dokumentus bei informaciją verta išsaugoti. Taip pat aptariame, kaip gali būti vertinamos laidotuvių išlaidos ir dėl netekties prarasta finansinė ar praktinė parama. Ši informacija padės geriau suprasti galimus tolesnius žingsnius, neskubant priimti sprendimų.

Jei nesate tikri, ar jūsų šeimos situacija gali būti pagrindas reikalavimui, aptarkite ją konfidencialiai ir lietuviškai. Indre Zukaityte siūlo nemokamą pirminę bylos peržiūrą ir paaiškina, kokių veiksmų galima imtis toliau.

Mirtino nelaimingo atsitikimo reikalavimas: ką tai reiškia artimiesiems?

Po artimojo netekties gali būti sunku net įsivaizduoti, kad dar teks spręsti teisinius klausimus. Nereikia iškart žinoti visų atsakymų. Mirtino nelaimingo atsitikimo reikalavimas yra civilinis būdas siekti žalos atlyginimo, kai turimi faktai leidžia manyti, kad prie mirties galėjo prisidėti kito asmens ar organizacijos veiksmai arba neveikimas. Tai nereiškia, kad kompensacija priklauso automatiškai. Galimybė pareikšti reikalavimą priklauso nuo įrodymų, taikytinos teisės ir konkrečios JK jurisdikcijos.

Anglijoje ir Velse tokias bylas reglamentuojančių teisės aktų pagrindas yra Fatal Accidents Act 1976. Šeimos situacijai gali būti svarbios ir kitos teisės nuostatos, o Škotijoje bei Šiaurės Airijoje taikomos kitokios teisinės sistemos. Todėl bendro apibūdinimo nepakanka nuspręsti, ar reikalavimas galimas. Reikia įvertinti, kur ir kaip įvyko nelaimė, kas galėjo būti atsakingas ir kokių nuostolių patyrė artimieji.

Kokie įvykiai gali lemti reikalavimą po mirties?

Reikalavimas gali būti svarstomas po eismo įvykio, nelaimingo atsitikimo darbe ar įtariamo medicininio aplaidumo. Tačiau mirtinas įvykis savaime neįrodo kito asmens atsakomybės. Vertinant aplinkybes aiškinamasi, ar asmuo arba organizacija turėjo pareigą elgtis saugiai, ar ši pareiga galėjo būti pažeista ir ar pažeidimas galėjo prisidėti prie mirties.

Pavyzdžiui, nelaimės darbe atveju gali būti svarbu išsiaiškinti, kokios saugos priemonės buvo numatytos ir ar jų laikytasi. Įtariant medicininį aplaidumą, gali reikėti įvertinti suteiktą priežiūrą ir tai, ar jos trūkumai turėjo reikšmės mirčiai. Tai galimos tyrimo kryptys, o ne iš anksto nustatyta išvada. Vertinant aplinkybes gali padėti medicininiai įrašai, įvykio dokumentai, liudytojų pasakojimai ir kita turima informacija.

Kuo reikalavimas skiriasi nuo kitų procesų?

Civilinio reikalavimo tikslas yra įvertinti, ar dėl kito asmens atsakomybės šeima arba velionio palikimas patyrė nuostolių, už kuriuos pagal teisę gali būti atlyginama. Tai atskiras klausimas nuo baudžiamojo tyrimo, kuriuo siekiama ištirti galimą nusikalstamą veiką. Policijos tyrimas gali padėti nustatyti įvykio aplinkybes, tačiau jo paskirtis nėra spręsti, ar šeimai priklauso civilinis atlyginimas.

Koronerio atliekamas mirties aplinkybių tyrimas taip pat turi kitą paskirtį. Jis gali padėti išsiaiškinti, kaip ir kokiomis aplinkybėmis žmogus mirė, tačiau jo eiga ir išvados nebūtinai atsako į visus civilinio reikalavimo klausimus. Procesai gali vykti atskirai, nors juose nagrinėjami kai kurie tie patys faktai.

Šeimai nereikia pačiai nustatyti kaltės ar nuspręsti, ar įrodymų pakanka. Užsirašykite tai, ką žinote, išsaugokite turimus dokumentus ir gaukite teisinį aplinkybių įvertinimą. Tai padės nustatyti, kokie klausimai dar neatsakyti ir kokie galėtų būti tolesni žingsniai, neįpareigodama iš karto apsispręsti dėl reikalavimo.

Kas gali reikšti reikalavimą pagal JK teisę?

Teisė pareikšti reikalavimą priklauso ne vien nuo to, ar buvote mirusiojo artimasis. Svarbu, kokio pobūdžio žalos atlyginimo siekiama, koks buvo jūsų ryšys su velioniu ir kurioje JK jurisdikcijoje įvyko nelaimė. Anglijoje ir Velse išlaikytinių reikalavimus reglamentuoja 1976 m. Mirtinų nelaimingų atsitikimų įstatymas. Jo oficialiame tekste apibrėžta, kam taikomos šios nuostatos ir kokie nuostoliai gali būti vertinami.

Škotijoje ir Šiaurės Airijoje gali būti taikomos atskiros taisyklės, todėl Anglijos ir Velso teisės negalima automatiškai taikyti visai JK. Vertinant fatal accident claims, pirmiausia nustatoma, kur įvyko nelaimė ir kokia teisė taikoma. Tuomet atskirai nagrinėjama, ar reikalavimą teikia išlaikytinis, kitas įstatyme nurodytas artimasis, ar velionio palikimo atstovas.

Artimųjų ir išlaikytinių reikalavimai

Anglijoje ir Velse įstatymas numato konkrečias artimųjų kategorijas. Įstatyminės netekties kompensacijos gali siekti velionio sutuoktinis, civilinis partneris, bent dvejus metus su juo kartu gyvenęs sugyventinis ir tam tikrais atvejais nepilnamečio vaiko tėvai. Teisė priklauso nuo įstatymo sąlygų, todėl vien šeimos ryšio pavadinimo gali nepakakti.

Išlaikymo netekimo reikalavimas vertinamas atskirai. Jį gali pareikšti asmenys, kurie buvo finansiškai ar kitaip priklausomi nuo mirusiojo. Tai gali būti vaikai, tėvai, seneliai, broliai, seserys ar kiti įstatyme apibrėžti giminaičiai. Pavyzdžiui, artimasis, kuris reguliariai gaudavo finansinę paramą, gali turėti kitokį pagrindą reikalavimui nei nuo velionio nepriklausęs giminaitis. Tačiau teisė į kompensaciją neatsiranda automatiškai kiekvienam šeimos nariui. Vertinama reali parama, bendras gyvenimas ir įstatymo nustatyti kriterijai.

Palikimo vardu reiškiamas reikalavimas

Šeimos reikalavimas nėra tas pats, kas reikalavimas velionio palikimo vardu. Anglijoje ir Velse pagal 1934 m. Įstatymą dėl teisės reformos (įvairios nuostatos) palikimo atstovas gali siekti atlyginti nuostolius, kuriuos velionis patyrė iki mirties. Atsižvelgiant į aplinkybes, tai gali apimti iki mirties patirtą skausmą ir kančią ar prarastas pajamas. Reikalavimo apimtis priklauso nuo įrodymų ir konkrečių teisinių sąlygų.

Paprastai palikimui atstovauja testamente nurodytas vykdytojas arba teismo paskirtas administratorius. Pirmuosius šešis mėnesius po mirties reikalavimą paprastai pareiškia palikimo atstovas, o vėliau išlaikytiniai gali turėti galimybę kreiptis patys. Šių vaidmenų ir terminų sąveiką svarbu įvertinti teisiškai. Jei nežinote, kuri kategorija tinka jūsų šeimai, konfidencialiai aptarkite šeimos aplinkybes ir turimus dokumentus prieš spręsdami, kaip elgtis toliau.

Kokia žala gali būti vertinama ir kokie įrodymai svarbūs?

Po netekties gali būti sunku suprasti, kokius nuostolius galima įtraukti į reikalavimą. Svarbu atskirti šeimos po mirties patirtą žalą nuo nuostolių, kuriuos velionis galėjo patirti iki mirties. Kokie nuostoliai gali būti vertinami ir kas turi teisę jų reikalauti, priklauso nuo aplinkybių bei atitinkamos jurisdikcijos teisės.

Atlygintini nuostoliai nustatomi pagal įrodymus ir konkretaus pareiškėjo teisę. Dokumentai gali padėti parodyti ne tik išlaidų dydį, bet ir tai, kaip velionis prisidėdavo prie pareiškėjo pragyvenimo. Ši informacija gali būti svarbi vertinant fatal accident claims, tačiau svarbu, ką dokumentas patvirtina ir ar tai susiję su konkrečiu reikalavimu.

Kokie nuostoliai gali būti nagrinėjami?

Išlaikymo netekimas gali būti vertinamas, kai mirusysis teikė pareiškėjui finansinę paramą arba kitaip prisidėjo prie namų ūkio. Pavyzdžiui, gali būti nagrinėjama, kokią šeimos išlaidų dalį velionis apmokėdavo ar kokias reguliarias išmokas skirdavo. Jei tai aktualu pagal taikytiną teisę, taip pat gali būti vertinamas jo indėlis į namų ruošą ar vaikų priežiūrą.

Laidotuvių išlaidų atlyginimo galima siekti, jei jos atitinka taikomas teisines sąlygas. Išsaugokite sąskaitas ir mokėjimo patvirtinimus, kad būtų aišku, kokios išlaidos patirtos ir kas už jas sumokėjo. Anglijoje ir Velse įstatyme numatyta ir fiksuota netekties išmoka. Ji taikoma tik įstatyme apibrėžtiems asmenims. Mirties atvejams nuo 2020 m. gegužės 1 d. jos dydis yra £15,120. Teisė ją gauti priklauso nuo konkretaus ryšio su velioniu ir kitų įstatymo sąlygų.

Kokius įrodymus verta išsaugoti?

Nereikia patiems surinkti visų oficialių įrašų ar nuspręsti, kaip juos teisiškai aiškinti. Pradėkite nuo dokumentų, kuriuos jau turite. Saugokite originalus, o kopijas laikykite vienoje vietoje. Šioje lentelėje pateikti dokumentai gali būti naudingi pirminiam aplinkybių vertinimui.

Jei kurio nors dokumento neturite, tai savaime nereiškia, kad negalite aptarti galimo reikalavimo. Užsirašykite, kokių įrašų trūksta ir kur jie galėtų būti, pavyzdžiui, pas darbdavį ar gydymo įstaigoje. Teisinis atstovas gali padėti nustatyti, kokių įrodymų reikia ir kaip juos gauti tinkama tvarka.

Ką šeima gali padaryti dabar, nepaisydama gedėjimo?

Gedint nereikia imtis visų teisinių veiksmų iš karto. Net keli paprasti žingsniai gali padėti išsaugoti informaciją, kuri vėliau bus svarbi vertinant galimą reikalavimą. Darykite tiek, kiek šiuo metu galite, o kitus darbus patikėkite artimajam arba atidėkite, kol turėsite daugiau jėgų.

Pradžiai susitelkite į šiuos dalykus:

• Užsirašykite, ką prisimenate. Pažymėkite įvykio datą, laiką, vietą, įvykių eigą ir tai, ką sužinojote iš kitų žmonių. Jei ko nors tiksliai nežinote, pažymėkite tai kaip nepatvirtintą informaciją, o ne spėliokite.
• Išsaugokite svarbius kontaktus. Užsirašykite galimų liudytojų vardus ir kontaktinius duomenis, taip pat policijos, darbdavio, ligoninės ar kitų institucijų nurodytus bylos numerius.
• Laikykite dokumentus vienoje saugioje vietoje. Išsaugokite susirašinėjimą, oficialius laiškus, išlaidų įrodymus ir turimus įvykio dokumentus. Elektroninius failus nukopijuokite į saugią laikmeną ar aplanką. Nežymėkite originalų ir neišmeskite dokumentų, net jei abejojate, ar jie bus svarbūs.
• Prašykite pagalbos. Patikimas šeimos narys gali surinkti dokumentus, sudaryti datų sąrašą ar užrašyti, kam jau skambinote. Pasidalijus praktiniais darbais, nereikės visos naštos nešti vienam žmogui.

Neskubėkite tartis su asmeniu ar organizacija, kuri galėjo būti atsakinga už įvykį, ir nepasirašykite dokumentų, kurių turinio nesuprantate arba negalite ramiai įvertinti. Jei gaunate prašymą pateikti informaciją ar priimti sprendimą, išsaugokite laišką ir pasižymėkite atsakymo terminą. Teisininkas gali paaiškinti, ką dokumentas reiškia ir kokių veiksmų iš jūsų prašoma.

Pirmieji praktiški žingsniai šeimai

Pradėkite nuo paprasto sąrašo: įvykio data, liudytojai, institucijos, su kuriomis susisiekėte, ir turimi bylos numeriai. Pridėkite dokumentus, susijusius su mirtimi, gydymu ar laidotuvėmis, taip pat išlaidas pagrindžiančius įrašus. Nereikia jų iškart rūšiuoti teisine tvarka. Svarbiausia juos išsaugoti ir žinoti, kur rasti.

Kada aptarti situaciją su teisininku?

Konfidencialus pokalbis gali padėti suprasti, kokie klausimai dar neatsakyti, kokių dokumentų gali prireikti ir kokie terminai taikomi jūsų aplinkybėms. Terminai priklauso nuo reikalavimo pobūdžio, įvykio ir jurisdikcijos, todėl nebūtina laukti, kol turėsite visus įrašus. Teisinį vertinimą galima gauti vykstant policijos tyrimui, koronerio procesui ar tvarkant kitus šeimos reikalus.

Įvykio dokumentai ir šeimos nuostolių įrodymai padeda teisininkui įvertinti reikalavimą. Jei norite aptarti galimus fatal accident claims lietuviškai, galite užsisakyti konfidencialią pirminę bylos peržiūrą. Aptarsite turimą informaciją ir galimus tolesnius žingsnius, neskubėdami įsipareigoti ar priimti sprendimo.

Kaip gauti pagalbą dėl mirtino nelaimingo atsitikimo reikalavimo?

Po netekties teisinės konsultacijos paieška gali atrodyti kaip dar vienas sunkus darbas. Pirminė bylos peržiūra padeda susigaudyti, net jei dar neturite visų atsakymų. Pokalbio metu aptarsite įvykio aplinkybes, turimus dokumentus ir klausimus, į kuriuos šeimai svarbu atsakyti.

Indre Zukaityte konsultuoja telefonu arba vaizdo skambučiu visoje Jungtinėje Karalystėje. Galite kalbėtis lietuviškai ir paprašyti paaiškinti teisinius klausimus paprastais, kasdieniais žodžiais. Pirminė bylos peržiūra yra nemokama ir konfidenciali. Ji padeda suprasti galimas reikalavimo kryptis bei tolesnius veiksmus, tačiau negarantuoja kompensacijos ar konkrečios bylos baigties.

Ko tikėtis per pirminę bylos peržiūrą?

Galėsite papasakoti, ką žinote apie įvykį, ir aptarti, kokius dokumentus šeima jau turi. Net jei dar neturite visų įrašų arba kai kurios aplinkybės neaiškios, pokalbį galima pradėti nuo turimos informacijos. Teisininkė padės atskirti žinomus faktus nuo klausimų, kuriuos dar reikia išsiaiškinti.

Taip pat galėsite aptarti, kas šeimoje galėtų turėti teisę pareikšti reikalavimą, kokie nuostoliai gali būti svarbūs ir kokie terminai taikomi. Atsakymai priklauso nuo faktų ir jurisdikcijos, todėl pirminis pokalbis nėra galutinė išvada dėl atsakomybės. Jo tikslas yra padėti suprasti galimus pasirinkimus, o ne spausti apsispręsti iš karto.

Pagalba šeimai lietuvių kalba

Netekties metu gali būti nelengva įsiminti daug naujos informacijos, ypač kai vartojami teisiniai terminai. Aptariant fatal accident claims lietuviškai lengviau išsakyti rūpimus klausimus, pasitikslinti, ką reiškia dokumentas, ir suprasti galimus tolesnius žingsnius. Prieš pokalbį užsirašykite klausimus apie šeimos narių teisę kreiptis, turimų dokumentų reikšmę ar taikomus terminus.

Jei jums būtų ramiau, paprašykite artimojo prisijungti ir padėti užsirašyti svarbiausią informaciją. Galite skirti pokalbiui laiko, paprašyti pakartoti paaiškinimą arba pasakyti, kad į klausimą atsakysite vėliau. Nereikia ateiti su visiškai sutvarkyta byla ar jau priimtu sprendimu.

Jei norite ramiai aptarti savo šeimos situaciją, paprašykite konfidencialios bylos peržiūros. Galite pradėti nuo to, ką žinote šiandien, ir kartu aptarti galimus tolesnius žingsnius.

Ženkite kitą žingsnį savo tempu

Po netekties nereikia iškart nuspręsti, ar pradėti teisinį procesą. Galite pradėti nuo pokalbio, kuriame aptarsite tai, kas kelia daugiausia nerimo, ir išsiaiškinsite, kokie klausimai dar lieka atviri. Pirmasis žingsnis gali padėti šeimai spręsti ramiau, geriau suprantant galimybes ir atsakomybes.

Jei svarstote, ar jūsų aplinkybėms gali būti taikomi fatal accident claims, paprašykite pirminio bylos įvertinimo. Galėsite išsakyti rūpimus klausimus ir aptarti, kaip judėti pirmyn neskubant. Jums nereikia visko spręsti vieniems.

Paprašykite konfidencialios bylos peržiūros ir ženkite kitą žingsnį tada, kai būsite pasiruošę. Aiškumas gali prasidėti nuo paprasto klausimo.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kiek laiko paprastai turima pareikšti reikalavimą po mirtino nelaimingo atsitikimo?

Anglijoje ir Velse dažniausiai taikomas trejų metų terminas, skaičiuojamas nuo mirties arba, tam tikrais atvejais, nuo dienos, kai paaiškėjo galimas ryšys tarp mirties ir aplaidumo. Kitose JK jurisdikcijose arba esant ypatingoms įvykio aplinkybėms gali būti taikomi kitokie terminai. Nelaukite, kol surinksite visus dokumentus. Ankstyvas fatal accident claims įvertinimas padeda nustatyti, kokia taisyklė taikoma jūsų situacijai.

Ar koronerio tyrimas būtinas prieš pradedant civilinį reikalavimą?

Ne, koronerio tyrimo pabaiga paprastai nėra būtina sąlyga pradėti civilinį reikalavimą. Koronerio tyrime nagrinėjamos mirties aplinkybės, o civiliniame procese vertinama atsakomybė ir galimi nuostoliai. Abu procesai gali vykti tuo pačiu metu, o tyrimo metu gauta informacija gali būti svarbi. Teisininkas gali patarti, kaip sekti procesus ir kada prašyti konkrečių įrašų.

Ar šeima gali kreiptis, jei mirusysis nebuvo palikęs testamento?

Taip, testamento nebuvimas savaime nepanaikina galimybės šeimai pareikšti reikalavimą. Palikimo vardu veiksmų gali imtis tinkamai paskirtas administratorius, o išlaikytinių reikalavimas vertinamas pagal pareiškėjo ryšį su velioniu ir taikytinas teisės normas. Tai skirtingi teisiniai vaidmenys. Jei palikimo administravimas dar nepradėtas, svarbu išsiaiškinti, kas turi teisę jam atstovauti ir kokių dokumentų tam reikės.

Ar darbdavio atsakomybė gali būti vertinama, jei darbuotojas žuvo darbe?

Taip, darbdavio atsakomybė gali būti vertinama, tačiau žūtis darbo vietoje jos automatiškai neįrodo. Reikia nagrinėti darbo sąlygas, taikytas saugos priemones ir tai, ar galimas pareigos pažeidimas prisidėjo prie mirties. Darbdavio pranešimai apie įvykį, rizikos vertinimai, mokymų įrašai ar saugos taisyklės gali padėti išsiaiškinti aplinkybes. Šeimai nereikia pačiai nuspręsti, kas kaltas, prieš gaunant teisinį vertinimą.

Ar būtina laukti policijos tyrimo pabaigos prieš kreipiantis teisinės konsultacijos?

Ne, teisinės konsultacijos galima ieškoti nelaukiant policijos tyrimo pabaigos. Ankstyvas pokalbis padeda išsiaiškinti, kokia informacija jau turima, kokių įrašų gali prireikti ir ar taikomi terminai. Policijos procesas gali užtrukti, o civilinio reikalavimo terminai skaičiuojami pagal atskiras taisykles. Jei tyrimas tebevyksta, teisininkas gali paaiškinti, kaip elgtis gavus prašymų pateikti informaciją ir ką verta išsaugoti.

Kokie dokumentai padeda įvertinti reikalavimą po mirties?

Pradžiai gali būti naudingi mirties ir medicininiai dokumentai, institucijų ar darbdavio pranešimai, taip pat informacija apie velionio pajamas ir šeimai teiktą paramą. Pridėkite išlaidų įrodymus ir užsirašykite, kur saugomi trūkstami įrašai. Išsaugokite elektroninių laiškų originalus su datomis ir siuntėjų duomenimis, o ne vien persiųstas ištraukas. Net ir dalis dokumentų leidžia pradėti aptarti aplinkybes.

Ar galiu gauti teisinę konsultaciją lietuvių kalba po artimojo mirties?

Taip, su Indre Zukaityte galite aptarti situaciją lietuviškai, kad būtų lengviau tiksliai papasakoti aplinkybes ir užduoti rūpimus klausimus. Prieš pokalbį užsirašykite, ką norite išsiaiškinti, arba paprašykite artimojo padėti užsirašyti atsakymus. Nereikia parengti išsamaus pasakojimo ar išmanyti teisinių terminų. Pradėkite nuo svarbiausių turimų faktų ir klauskite, ką jie reiškia jūsų šeimai.